“Vieną dieną Hortonas išgirsta balsus. Paprastai balsus iš niekur girdi pamišėliai, tačiau Hortonas – ne pamišėlis. Jis – dramblys, girdintis balsus padarėlių, tokių mažų, kad vienoje dulkelėje jaukiai įsitaisiusi visa jų kolonija. Suprantama, dramblys negali įžiūrėti padarėlių, gyvenančių dulkelėje – kasiukų.” Pabūkime drambliais ir pažvelkime į mūsų organizmą kaip į dulkelę, kurioje gyvena bilijonai “kasiukų” (mikroorganizmų).
Pirmiausia apie tai, kas yra odos mikrobiota
Tai visuma bakterijų, virusų ir grybelių odoje.
Žmogaus mikrobioma – tai žmogaus organizme esančių mikroorganizmų visuma.
Mūsų oda – namai milijonams bakterijų, grybelių ir virusų. Tai didžiausias mūsų organas (1,8 m2 dydžio), sudarantis maždaug 16 procentų bendro svorio. Viso kūno mikrobioma gali sverti nuo 600 g iki 1,5 kg. Odos mikrobiotos sudėtis priklauso nuo gausybės faktorių, tokių kaip riebalinių liaukų koncentracijos, drėgmės, temperatūros, genetikos, išorinių aplinkos faktorių. Kiekvieno žmogaus mikroorganizmų sudėtis skiriasi, taip pat ji kitokia skirtingose kūno vietose (riebiose, drėgnose ar sausose).
Sausose kūno vietose (sėdmenys, alkūnės, dilbiai) randama didžiausia bakterijų įvairovė, net 19 rūšių.
Riebios kūno vietos
Kakta, už ausų, nugara, nosies šnervių šonai labiausiai mėgstamos Cutibacterium (iki šiol buvo žinoma kaip Propionibacterium) rūšies. Ši bakterija naudinga tuo, kad kovoja su kenksmingai mikroorganizmais bandančiai kolonizuoti šias sritis. Bet… Prasidėjus paauglystei, keičiasi odos struktūra, tam turi įtakos besikeičiantys hormonai. Prasideda kova tarp Cutibacterium ir imuninės sistemos, jai kolonizuojant riebalines liaukas, vystosi aknė.
Drėgnose kūno vietose
(bamba, pažastys, kirkšnys, sėdmenų raukšlės, padai, pakinkliai, alkūnių linkiai) yra Corynebacterium ir Staphylococci tvirtovės. Nors bakterijų įvairovė šiose srityse maža, tačiau jų ten labai daug, vienoje srityje galima aptikti net 15 milijonų.
Nors mes to ir nežinome, bet viena bakterijų rūšis – Staphylococcus epidermidis yra labai geras mūsų draugas, bendradarbiaujantis su imunine sistema. Ir nereikėtų jos maišyti su Staphylococcus aureus. Dėka st. epidermidis, st. aureus negali kolonizuoti mūsų odos. Kai pusiausvyra sutrinka, blogėja tokių ligų kaip atopinis dermatitis, aknė, psoriazė būklė.
Kalbant apie virškinimo sistemą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo burnos. Čia galime rasti net 6 bilijonus bakterijų, tarp kurių dominuoja Streptococcus rūšis. Tuo tarpu skrandyje, dėl rūgščios terpės, bakterijų ženkliai mažiau. Jame daugiausiai randama Actinobacteria ir Helicobacter rūšių. Leidžiantis žemyn plonuoju ir storuoju žarnynu, bakterijų drastiškai daugėja. Žarnyne yra milijoną kartų daugiau bakterijų nei mūsų odoje ar burnoje. Žarnyne esančios bakterijos net tik gamina energiją iš maisto, bet ir sintetina vitaminus, skaido chemines ir maisto medžiagas, dalyvauja riebalų metabolizme ir ypač svarbu tai, kad kovoja su patogeniniais mikroorganizmais, “brandina” ir stimuliuoja mūsų imuninę sistemą.
Odos mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį apsaugant odą nuo išorinių infekcinių ir toksinių faktorių, ji ugdo mūsų imuninę sistemą. Ją veikia ir gali keisti priežiūros priemonės, antibiotikai, kosmetika, muilas, mityba.
Kai pažeidžiamas odos barjeras arba kai sutrinka balansas tarp mums draugiškų ir patogeninių (svetimų) mikroorganizmų, gali vystytis odos ar net sisteminės ligos. Sergant tokiomis ligomis kaip aknė, rožinė, psoriazė, atopinis dermatitis, nustatomi odos mikrobiotos pokyčiai.
Ką daryti su visa šita puokšte žinių?
Mokslininkai dirba toliau, o mes laukiame naujų odos ligų gydymo galimybių.
Sekite puslapio naujienas ir sužinokite daugiau apie tai, kas keičia odos mikrobiotą, kokią įtaką jai turi odos priežiūros priemonės ir ar kremai su pre-, probiotikais veiksmingi.