Žinutės socialiniuose tinkluose plinta kaip virusas. Gydytoja įspėja: tai gali sukelti odosvėžio protrūkį

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo įrašų, skatinančių vengti apsauginių

priemonių nuo saulės. Odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin

Olympus“ gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė įspėja: tokia klaidinanti

informacija gali paskatinti žmones atsisakyti vienos veiksmingiausių odos apsaugos

priemonių ir lemti odos vėžio, ypač pavojingiausios jo formos – melanomos, protrūkį.

Gyd. dermatovenerologė Justė Kantauskaitė

Socialiniuose tinkluose įsigalintys mitai – reali grėsmė

„SPF sukelia vėžį“ – tokį teiginį vis dažniau galima išvysti socialiniuose tinkluose, kur plinta patarimai vengti apsauginių priemonių nuo saulės. Pasak gydytojos, tokie pareiškimai yra ne tik klaidingi, bet ir pavojingi visuomenės sveikatai.

„Tai nėra tik nuomonės klausimas – tai visuomenės sveikatos klausimas. Tokios žinutės kelia grėsmę, nes žmonės pradeda atsisakyti moksliškai pagrįstos ir įrodymais paremtos apsaugos nuo saulės,“ – sako gydytoja Justė Kantauskaitė.

Odos vėžys – dažniausia onkologinė liga pasaulyje

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, sergamumas odos vėžiu, įskaitant melanomą, nuosekliai didėja tiek Lietuvoje, tiek daugelyje Europos šalių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 350 naujų melanomos atvejų, o nuo šios agresyvios ligos miršta apie 100 žmonių.

Ultravioletiniai (UV) spinduliai laikomi pagrindiniu išoriniu odos vėžio rizikos veiksniu – net 80–90 proc. visų melanomos atvejų yra tiesiogiai susiję su UV spinduliuote.

UVB spinduliai veikia viršutinį odos sluoksnį ir gali pažeisti ląstelių DNR, sukeldami pavojingus pokyčius, kurie gali sukelti vėžį. Tuo tarpu UVA spinduliai prasiskverbia giliau – į dermą – ir skatina laisvųjų radikalų susidarymą, kurie silpnina odos apsaugines funkcijas ir dar labiau padidina riziką susirgti.

Dažnas ir ilgalaikis buvimas saulėje, ypač be apsaugos, žymiai padidina odos vėžio riziką – tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų ar paauglių, kurių oda dar jautresnė UV spindulių poveikiui.

Kremai nuo saulės – viena efektyviausių apsaugos priemonių

Mokslininkų nuomonė vieninga: SPF filtrai, esantys kremuose nuo saulės, veiksmingai mažina nudegimų nuo saulės, fotosenėjimo požymių ir odos vėžio riziką.

Europos Sąjungoje, JAV ir Australijoje naudojami UV filtrai yra griežtai reguliuojami – jie patenka į rinką tik po išsamių saugumo įvertinimų, užtikrinančių, kad jų naudojimas būtų saugus žmonių sveikatai.

Nors kai kurie SPF filtrai, pavyzdžiui, benzofenonas-3 ar oktokrilenas, kartais kritikuojami dėl galimo poveikio aplinkai ar hormonų sistemai, nėra įrodymų, kad jie keltų pavojų žmogaus sveikatai įprastomis naudojimo sąlygomis. Dauguma neigiamų efektų buvo nustatyti tik laboratoriniais tyrimais su gyvūnais, taikant ypač dideles veikliųjų medžiagų dozes.

Tiems, kurie nori išvengti cheminių filtrų, galima rinktis SPF priemones su fiziniais filtrais, tokiais kaip titano dioksidas ar cinko oksidas. Jos ypač rekomenduojamos jautriai odai ar vaikams.

Gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė pabrėžia, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog įprastas apsauginių priemonių naudojimas galėtų sukelti vėžį. Priešingai – tai viena pagrindinių prevencijos priemonių.

SPF apsaugą gaubia ir daugiau mitų

Be mito, kad apsauginiai kremai nuo saulės gali sukelti vėžį, SPF apsaugą gaubia ir kiti mitai, skatinantys jų nenaudoti.

Manoma, kad naudojant SPF priemones, organizmas nepasigamina pakankamo vitamino D kiekio. Tačiau tai – netiesa. Net ir naudojant apsauginius kremus, UVB spinduliai, atsakingi už vitamino D sintezę odoje, vis tiek ją pasiekia.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kasdienis SPF naudojimas nesukelia reikšmingo vitamino D trūkumo. Daug dažnesnės šio trūkumo priežastys yra ribotas buvimas lauke, geografinė padėtis, metų laikas ar netinkama mityba.

Kitas paplitęs įsitikinimas – kad SPF priemonės skatina spuogų atsiradimą. Tiesa ta, kad kai kuriems žmonėms gali pasireikšti porų užsikimšimas ar odos sudirginimas, tačiau tai dažniausiai įvyksta naudojant netinkamą produktą. Šiandien rinkoje gausu specialiai jautriai ar į aknę linkusiai odai sukurtų, odos porų neužkemšančių apsaugos nuo saulės priemonių.

Norint apsaugoti odą, vadovaukitės šiomis taisyklėmis

Norint apsisaugoti nuo žalingo UV spindulių poveikio, svarbu naudoti plataus spektro apsaugą – tai reiškia, kad priemonė turi saugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Rekomenduojamas SPF faktorius - ne mažesnis nei 30.

Nepakanka tik pasirinkti tinkamą produktą – būtina jį naudoti taisyklingai: tepti pakankamą kiekį ir pakartotinai užtepti kas dvi valandas, o taip pat po maudynių, prakaitavimo ar nuvalius odą rankšluosčiu.

Taip pat reikėtų vengti buvimo tiesioginėje saulėje jos piko metu – tarp 10 ir 16 valandos. Šiuo metu saulės spinduliai yra intensyviausi ir daro didžiausią žalą odai. Svarbu prisiminti, kad net ir aukščiausio SPF lygio priemonės neužtikrina visiškos apsaugos, todėl reikia derinti kelias apsaugos formas: SPF priemones, lengvus ilgomis rankovėmis drabužius, galvos apdangalus, akinius nuo saulės bei vengti ilgo buvimo saulėje.

Daugelis žmonių apie SPF prisimena tik atostogų metu, kai būna paplūdimyje. Tačiau gydytoja primena: UV spinduliai veikia ne tik pajūryje, bet ir kasdienėje aplinkoje – vaikštant mieste, važiuojant automobiliu ar net dirbant prie lango. Todėl veido ir kitų atvirų kūno vietų apsauga nuo saulės turėtų tapti kasdieniu įpročiu – kaip ir dantų valymas ar veido drėkinimas ryte.