Pirmame straipsnyje tikiuosi suprantamai paaiškinau, kas gi toji odos mikrobiota. Jau žinome, kad tarp gausybės veiksnių, kurie nulemia mūsų odos būklę, didelis vaidmuo tenka tiems mažyčiams, mums draugiškiems „gyventojams“. O kas jiems nepatinka?
Visagalis (jei jo nesuvaldome ) STRESAS
Įrodyta, kad psichologinio streso metu, be viso to, kiek jis pakenkia mūsų visam organizmui, gaminama daugiau hormonų – kortizolio ir andrenalino, odoje – substancija P. O tai turi įtakos neigiamiems mikrobiotos pokyčiams. Oda darosi riebesnė dėl padidėjusios sebumo gamybos. Tie, kurių oda ir taip sausa, po streso pastebės, kad ji dar labiau išsausėjo. Ligų paūmėjimas – neišvengiamas.
Tačiau… visai neseniai viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pasirodo, kad ne tik smegenyse vykstantys neigiami procesai iškreipia mūsų odos gyventojų veiklą, bet ir atvirkščiai. Keratinocitai (odos ląstelės) gamina daugybę įvairių hormonų ir neurotransmiterių, kurie turi įtakos visam mūsų organizmui ir emocinei būklei. Taigi, nenustebkite, jei gerai „nusvilus” besilepinant saulės voniomis, pablogės nuotaika.
Veikiant saulei odoje gaminasi vitaminas D, smegenys stimuliuojamos gaminti serotoniną („laimės hormoną“). Bet kalbama apie SAIKĄ, kurį ne taip jau retai pamirštame, išsiilgę šildančių saulės spindulių.
Labai įdomu tai, kad žarnyno mikrofloros neigiami pokyčiai taip pat turi įtakos smegenų veiklai. Kol kas tokių tyrimų nedaug, bet esami rodo, kad tam tikrų bakterijų pagausėjimas blogina psichinę būklę, ūmina depresiją. Ir atvirkščiai, pagerinus žarnyno mikroflorą, depresija sergančiųjų nuotaika pagerėja. Taip pat žinoma, kad kuo sveikesnė žarnyno mikroflora, tuo sveikesnė ir odos mikrobiota.
Labai patiko vienos mano kolegės komentaras po kongreso, kuriame lyg ir tikimasi išgirsti ką nors naujo, tačiau pasak jos:
„Nauja – tai gerai užmiršta sena.Trys pagrindiniai veiksniai, kurie stabdo senėjimo procesus:„Brain drainage“ (smegenų „išvalymas“), kokybiškas sportas bei miegas ir šlakelis kokybiško alkoholio“.
Alkoholis
Alkoholis mažina odos mikrobiotos įvairovę. O juk kaip tik pirmame straipsnyje kalbėjau apie tai, kad svarbiausias sveikos mikrobiotos aspektas – jų įvairovė. Taigi – tik šlakelis KOKYBIŠKO alkoholio (ne to, kuris paruoštas pripylus miltelių).
Antibiotikai
A. Flemingas, išradęs peniciliną 1928 metais, gal ir tikėjosi, kad jis išgelbės daug gyvybių, bet greičiausiai nenuspėjo, kad antibiotikai padarys ir tiek žalos. 21 amžiuje antibiotikų vartojimas yra didelė problema. Jau įrodyta, kad antibiotikai žalą daro ne tik žarnyno, bet odos mikrobiotai. Išsibalansavus sveikų mikroorganizmų įvairovei, daugėja svetimų, priešiškų mums, todėl ūmėja ligos. Net ir sveiką odą turintis žmogus pastebi, kad po antibiotikų vartojimo pablogėja odos būklė.
Beje, tam, kam aktualu rankų dezinfekcija, yra nustatyta, kad antibakteriniai muilai labiau padidina patogeninių bakterijų kiekį nei alkoholiniai dezinfektantai.
Drabužiai
Kas? Drabužiai? Kaip drabužiai susiję su odos mikrobiota? Dar ir kaip susiję.
Daug sportuojate? Sergate lėtine odos liga?
Naudokite natūralaus pluošto drabužius, nes sintetiniuose labai lengvai veisiasi mikrokokai!
Drabužių skalbimas/džiovinimas
Skalbyklėse veisiasi šeimos narių mikrobiota ir netgi per skalbinius ja dalijamės. Džiovyklės neišnaikina mikrobų, o jei skalbiniai jose ilgesniam laikui lieka drėgni – mikrobai dauginasi. Saulės spinduliai skalbinius dezinfekuoja. Tai štai kodėl (gal ir ne dėl to ) kai kuriose šalyse matome tokį nelabai patrauklų vaizdelį…
Šeima (tarp jų ir mūsų augintiniai)
Iš esmės, viskas, ką žmogus liečia, kur ir kiek maudosi, kuo kvėpuoja, ką valgo ir geria – turi įtakos visoms mikrobų ekosistemoms, taip pat ir odos. Įdomu tai, kad jūsų šeimos narių odos mikrobiota tarpusavyje yra panaši ir skirsis nuo kaimynų. Taip pat odos mikroorganizmais dalinamės ir su gyvūnais, kuriuos auginame. Nustatyta, kad delnuose randami mikroorganizmai supanašėja su namuose auginamų gyvūnų.
Urbanizacija, vesternizacija
20 amžiuje, prasidėjus vesternizacijai, padaugėjo odos negalavimų, alerginių odos ligų, tokių kaip egzema. Šis periodas dažnai vadinamas alergijos epidemija. Tačiau kyla klausimas – kodėl net ir tada, kai žmonės gali geriau maitintis, kai medicininė priežiūra, pagalba tapo visiems daug geriau prieinama, atsirado tokia epidemija. Pradėjus tyrinėti odos mikrobiotą, nustatyti ryškūs jos pokyčiai, lyginant kaimo ir miesto vietoves, ne mūsų naudai. Žmonių, gyvenančių už miesto ribų, odos mikrobiota įvairesnė ir artimesnė sveikai mikrobiotai.
Mieste gyvenančių žmonių odos mikrobiotoje daugiau nustatoma mums kenkiančių mikroorganizmų ir disbiozė.
Literatūroje sutinkami tokie terminai kaip caveman skin– urvinio žmogaus oda ir western skin– gyvenančio mieste. Mes, miestiečiai, deja, priklausome pastarajai grupei. Taip pat manoma, kad įtakos didesnei mikrobiotos biologinei įvairovei ne miestuose gyvenančių žmonių odoje turėjo ne vien tai, kad jie gyveno tokioje aplinkoje, bet ir tai, kad leido odai pačiai save prižiūrėti, atsistatyti ir neturėjo kontakto su perdėtu vakarietišku prausiklių, kosmetikos, vaistų naudojimu ir užterštumu. Visi šie faktoriai silpnina mums naudingo sebumo gamybą ir mažina bakterijų įvairovę.
Kaip galėtume sau padėti? Situaciją kažkiek gelbėja, jei šalia namų yra vadinama „žalioji zona”. Tyrime, kuriame dalyvavo per 1000 vaikų, buvo nustatyta, kad tiems, kurie gyvena arčiau žaliosios zonos, miško ir jame praleidžia daugiau laiko, taip pat tiems, kurie namuose laiko gyvūnus, rečiau nustatoma alergija ar astma.
Purvas
Yra toks posakis: vaikas arba laimingas, arba švarus. Bet pasirodo, kad būdamas nešvarus, jis bus ir sveikesnis. Labai įdomu tai, kad dirvožemyje randama bakterijų, turinčių įtakos kognityvinei funkcijai ir nerimo mažinimui.